ka

2 kà interj. 1. kva, cha (juoko garsažodis): Jisai kà kà nusijuokė Skr. Kada zuikis šitaip sako, visi juokias: ka ka ka ka! A1884,124. Ka ka ka ir juokiasi nei iš šio, nei iš to Ėr. Meška ka ka, ka ka ir užsijuokė TDrIV186(Rš). 2. rijimo garsui nusakyti: Gandras, sugavęs varlikę, ka ka, ka ka leido snapu į gūžį rš. 3. ta ta (šūvių garsų pamėgdžiojimas): Kà kà kà kà tie orlaiviai mušasi (šaudosi) Gs.